- patelka
- ×patélka (hibr.) sf. (1) 1. žr. patelė 1: Parnešė du trušiu, ir abidvi patélkos Pvn. A ožį (stirniną) nušovei, a patélką? Kl. Tą daržą turi prileist visokių paukščių ir žvėrių, teip kad kožno menciaus būt patinas su patelka BsPII79. Zuikis patelka N. 2. menk. pati, žmona: Jis tik vienas atvažiavo į svečius, patélką paliko namus saugoti Jnš. Patelką išleidau į turgų Šts. 3. užsegamo spaustelio pusė su įdubimu: Suknė būtų gatava, tik vienos knopkos trūksta: kol tą patélką įsiuvau, pamečiau patiniuką Škn. Iš marškinių kalnieriaus ištrūko patélka Grk. 4. užsegamo kabliuko lankelis, kilpa: Kabės nebė[ra] geros: paliko viena ta patélka, o tas patiniukas, tas kobiniukas, nulūžo Škn. 5. išdroža, įskroda lentoje įlaidui: Su geru špuntebliu gera ir patélka išeina Krp.
Dictionary of the Lithuanian Language.